Investavimas yra gana rizikingas, tačiau kiekvienas investuotojas (nesvarbu, ar jis pradedantis, ar jau įgudęs) tikisi gauti teigiamą investicijų grąžą. Kas sudaro bendrą investicijų grąžą? Tai – nerizikingos grąžos, beta grąžos ir alpha grąžos suma. Kitaip tariant tai nerizikingos grąžos, atskiros turto klasės generuojamos grąžos ir konkrečios investavimo strategijos generuojamos grąžos suma.
Trumpai apie kiekvieną iš šių grąžų.
Banke atliekami mokėjimai skirstomi į dvi rūšis: vietinius ir tarptautinius. Vietiniai pervedimai yra tokie, kai pinigai pervedami iš vieno asmens ar įmonės sąskaitos į kito asmens ar įmonės sąskaitą (gavėjo), kuri yra atidaryta Lietuvos įstaigoje. Tuo tarpu tarptautiniu mokėjimo pervedimu vadinamas pinigų pervedimas gavėjui, į jo asmeninę sąskaitą, kuri yra kitos valstybės mokėjimo paslaugų sektoriuje. Dažnai tai gali būti ir kita valiuta (ne litai).
Mokesčiai yra neatsiejama kiekvienos valstybės dalis. Kiekvienas iš mūsų žino apie mokesčius, dažnas skundžiasi jų užgulta našta. Tačiau mokesčių išvengti neįmanoma, juos turi mokėti kiekvienas pilietis. Seime dažnai priimamos įstatymų pataisos, kuriomis keičiami jau esami mokesčiai arba priimami nauji įstatymai, apsprendžiantys naujus mokesčius. Pavyzdžiui, neseniai buvo priimtas „pagalvės“ mokestis kai kuriems Lietuvos kurortams. Lietuvoje mokesčių įstatymus reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija.
Investuoti patariama tada, kai turite sukaupę papildomų pinigų – santaupų. Specialistai pataria nepradėti investuoti tiems, kurie nėra apsidraudę savo gyvybės ar sukaupę pinigų senatvei, vakams, jų mokslams. Tačiau kai turite laisvų pinigų, dažnai iškyla klausimai: ką su jais daryti, kur laikyti?
Pastaruoju metu daug Lietuvos tautiečių yra išvykę į užsienį, kur dirba ir gyvena. Turbūt nerasite žmogaus, kuris neturėtų draugų ar giminaičių, gyvenančių užsienyje, kadangi ten išvyksuių tikrai nemažas procentas. Vieni jų nuvykę į užsienį taip pripranta prie kitos šalies gyvenimo būdo ir tempo, kada nebenori ir nebeplanuoja grįžti į gimtinę, tačiau yra ir tokių, kurie tenai nesijaučia laimingi ir svajoja, kada galės grįžti į gimtąją Lietuvą. Tačiau grįžti tuščiomis nesinori, daugelio tikslas – grįžus turėti kur gyventi.
Daugumos Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža per 2015 m. tris ketvirčius buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 0,11 proc. Nuo metų pradžios II pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 134,89 mln. ir sudarė 2,001 mlrd. Eur.
Prasidėjęs prieššventinis laikotarpis viliojamai kviečia pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti. Parduotuvių ir prekybos centrų vitrinos tiesiog „lūžta“ nuo Kalėdinių dekoracijų, artributikos ir dovanų, savo blizgia išvaizda traukdamos pirkėjų akis. Ir mes pamatę dovanas neatsispiriame jų įsigyti, taip norėdami palepinti šeimos narius, draugus, bendradarbius ir kt.
Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.
Atrodo dar visai neseniai lankėme savo mirusiųjų artimųjų kapus, degėme ant jų žvakutes. O dabar, dar net neprasidėjus gruodžio mėnesiui, visi ženklai byloja apie ateinančias Kalėdas: gatvėse daugėja žybsinčių lempučių, pradedamos puošti eglutės, vos įžengus į prekybos centrą „pasitinka“ kalėdinė muzika, čia jau pilna kalėdinių papuošimų, blizgučių, paruoštų dovanų ir t.t. Atrodo, kad prekybos centrai konkuruoja tarpusavyje ir Kalėdinę prekybą kiekvienais metais pradeda vis anksčiau.
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra įmonė, kurios kapitalas yra suskirstytas į dalis – akcijas. Teisiniu požiūriu UAB yra laikoma ribotos civilinės atsakomybės privačiu juridiniu asmeniu. Uždarosios akcinės bendrovės įsatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10000 litų. Tokio tipo įmonę gali steigti ir vienas, ir daugiau fizinių ar juridinių asmenų, tuo tarpu akcibibkų skaičius negali būti didesnis nei 250 asmenų. Kiekvienas akcininkas savo turimas akcijas gali valdyti kaip nori: parduoti, padovanoti, pamainyti ar panašiai.
Asmeniniai finansai tai – žmonės, kurie veda savo finansinį ūkį. Tai gali būti šeimos nariai (tėvai su vaikais, seneliai su anūkais) taip pat nesusituokę, bet kartu gyvenantys asmenys, kitaip tariant tam tikra žmonių grupė. Finansų valdymas – sprendimai ir veiksmai susiję su finansais.
Kiekvienas iš mūsų nori turėti gerą darbą, taip tikėdamiesi užsitikrinti sau, savo šeimai ir artimiesiems stabilią finansinę būseną ir gerovę. Vieni studijuoja, kad įgytų specialybę ir gautų išsvajotą darbą, kiti išvyksta į užsienį ieškoti gerai apmokamo darbo, treti nors išsilavinimo ir neturi darbo ieško savo šalyje. Tačiau bet kuriuo atveju kiekvienas tikisi, kad savo išsvajotą gyvenimą gali realizuoti per darbą. Daugelis žmonių savo gyvenimo gerovę glaudžiai sieja su gerai apmokama alga ir darbine veikla, kuri teiktų malonumą. Tai – viena pagrindinių taisyklių: dirbti mėgstamą darbą.
Dar viena investavimo rūšis – investavimas į nekilnojamąjį turtą. Norint pradėti investuoti į šią sritį reikia nemažo pradinio kapitalo, kadangi nekilnojamojo turto kainos gana didelės. Kainos priklauso nuo perkamo turto būklės, jo geografinės padėties ir pan. Normalu, kad nekilnojamas turtas kaime ar mažame miestelyje kainuos žymiai mažiau negu šalies didmiestyje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt.). Prieš įsigyjant bet kokį nekilnojamąjį turtą reikia išmanyti ir pasidomėti turto vertinimu, finansiniu svertu, likvidumu ir įsigijimo finansavimu.
Visi esame pripratę, kad prireikus grynųjų pinigų, jų nesunkiai galime išsigryninti artimiausiame savo banko bankomate, kurį kiekviename mieste galima rasti ko ne kiekviename prekybos centre, neretai ir gatvėse ar kitose didesnėse žmonių susibūrimo vietose. Tai išties patogu, greita ir žymiai saugiau, nei, pavyzdžiui, su savimi nešiotis dideles pinigų sumas. Žmonės priprato naudotis bankomatais, taip pat padidėjo atsiskaitymas kortelėmis prekybos centruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, grožio įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.
Bankai savo klientus skirsto į dvi kategorijas: privatūs klientai ir verslo klientai. Šiandien plačiau pakalbėsime apie bankų siūlomas paslaugas privatiems klientams, aptarsime jų rūšis, suteikiamas privilegijas ir pan.
Ateina laikas, kai daugelis iš mūsų susimąsto apie nuosavą būstą: butą, kotedžą ar namą. Tačiau retas kuris tam turi pakankamai pinigų. Būna atvejų, kai kitiems pasiseka, juos paremia tėvai, seneliai, gauna palikimą, laimi loterijoje. Tačiau, ką daryti tiems, kurie neturi pakankamai pinigų nuosavam būstui įpirkti. Lieka dvi galimybės: taupyti ir gyventi nuomojamame bute ar pas tėvus arba kita galimybė – imti banko teikiamą būsto paskolą ir gyventi savuose namuose. Tačiau būsto paskola yra tarsi didelis suvaržymas ir atsakomybė.
Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.
Pasirenkamo banko stabilumas – bene svarbiausias rodiklis, į kurį žmogus pirmiausiai atkreipia dėmesį, prieš jį pasirenkant. „Global Finance“ paskelbė pastarojo pusmečio saugiausių pasaulio bankų TOP 50. Šis reitingas yra sudarinėjamas jau nuo 1992 metų.
Saugiausių pasaulio bankų trejetuką sudaro:
Pastaruoju metu greitieji kreditoriai yra labai aktyvūs reklamuodami savo teikiamas paslaugas. Jų pilna visur: televizijoje, radijuje, laikraščiuose, žurnaluose, internete, autobusų stotelėse, ant pačių autobusų ir troleibusų, įvairiuose stenduose ir t.t. Taip jie veikia žmonių pasąmonę, nes žmogus pamatęs kokios nors paskolų bendrovės reklamą pats to nenorėdamas ją užfiksuoja, norim mes to ar ne, ji lieka mūsų atmintyje.
Dažnai atsitinka taip, kad prireikia pinigų (trūksta iki algos, sugenda šaldytuvas, skalbyklė ar kt.), o paprastą paskolą gauti nėra taip paprasta (ypatingai, kai nėra oficialių pajamų). Tokiu atveju gali pagelbėti paskola su užstatu. Pastaruoju metu labai paplito (išpopuliarėjo) paskolos įkeičiant automobilį (arba motociklą, mikroautobusą, autobusą turistinį namelį, miško techniką ar žemės ūkio techniką), kadangi nereikia nurodyti savo pastovių pajamų dydžio.
Dabar gauti kreditą yra lengviau nei nueiti iki parduotuvės. Tačiau, nereikia pamiršti, kad gauti yra viena, o kai reikia jį atiduoti, dažnam iškyla sunkumų, kadangi prieš imant nebuvo pagalvota apie grėsmę ir įsipareigojimus. Kredito rizika – vadinama tokia rizika, kai viena iš sandorio šalių (dažniausiai pasiskolinęs asmuo ar įmonė) gali tapti nemokia, tuo trapu antroji pusė dėl to patiria didelių nuostolių.
Yra atvejų kai asmeniui, neturinčiam pastovių ar pakankamų pajamų yra suteikiama paskola. Tačiau tokiu atveju jam reikalingas laiduotojas. Tokiu atveju laiduotojas pasirašo sutartį, pagal kurią atlygintinai arba ne (priklauso nuo asmens imančio paskolą ir laiduotojo asmeninio susitarimo) jis yra įpareigojamas kreditoriui (skolinančiam paskolos pinigus) atsakyti už tai, jeigu skolinantysis nesugebės mokėti įmokų. Tokiu atveju pačiam laiduotojui tektų mokėti paskolos įmokas.
• Elektroninių pinigų įstaigos licencija
• Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija
• Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo, veikiančio Lietuvoje, licencija
Paprasati finansų makleris apibūdinamas kaip asmuo, kuris turi teisę teikti finansinio tarpininkavimo paslaugas, tačiau tik pagal valstybės nustatytą tvarką. Toms finansinio tarpininkavimo paslaugoms priklauso tokios, kaip, pavyzdžiui, paslaugų gavėjams (klientams) yra padedama gauti finansavimą, kuris reikalingas kažkokiam turtui įsigyti, jį išmainyti, investuoti arba parduoti.
UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.
Suderinti AB „Nasdaq Vilnius“ taisyklių pakeitimai
Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pripažino suderintais AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių, AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo įmokų ir jų mokėjimo tvarkos, AB „Nasdaq Vilnius“ narystės ir prekybos taisyklių ir AB „Nasdaq Vilnius“ nariams taikomų įmokų ir jų mokėjimo tvarkos pakeitimus ir papildymus.
Prasidėjęs šildymo sezonas ne vienam yra didelis galvos skausmas. Daugelis norėtų už šilumą mokėti mažiau. Norint tai pasiekti reikia laikytis paprastų patarimų, kurie leis džiaugtis mažesniu šilumos suvartojimu, šiltesniais namais, o kartu ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.
Ar verta imti būsto paskolą?
Lietuvoje didžiausią finansų sistemos dalį sudaro bankų sektorius. Šios sistemos patikimumui užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą. Šio įstatymo tikslas – numatyti priemones, stiprinančias bankų sistemos finansinį tvarumą, apsaugoti svarbius visuomenės interesus, didinti gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimą šalies finansų sistema.
Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti taikomos tokios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės:
Investuoti galima į įvairias turto kategorijas (akcijas, obligacijas, grynieji pinigai (bankų indėliai) nekilnojamas turtas, žaliavos, auksas). Kiekviena turto kategorija yra labai savita, pasižyminti tam tikru rizikingumu ir pelnu. Investuojant galioja taisyklė: kuo prisiimama didesnė rizika, tuo galimas didesnis pelnas (per ilgą laikotarpį). Taigi, tie, kurie siekia didesnės investicijų grąžos turi nebijoti investuoti į daugiau rizikos reikalaujančias turto klases. Iš paminėtų turto kategorijų saugiausia investicija – grynieji pinigai.
Susiklosčius tokiai situacijai kai pritrūksta pinigų ir tenka kreiptis į banką ar greitųjų paskolų bendrovę, dėl paskolos gavimo, daugeliui iškyla natūralus klausimas: ar gauti paskolai yra reikalingas užstatas? Ar paskola man bus suteikta be jokio užstato? Tiesa ta, kad norint gauti greitąjį kreditą dažniausiai užstatas nereikalingas (tačiau visada reikia tiksliai išsiaiškinti, nes pasitaiko visko). Tai labai gera žinia tiems, kurie pritrūkę pinigų nori jų trumpam pasiskolinti, neužstatydami turto ir nerizikuodami jį prarasti.
Šiuo metu greituosius kreditus teikia gerokai virš 20 įmonių. Gauti greitąjį kreditą ganėtinai paprasta: tereikia užsiregistruoti telefonu ar internetu ir jei atitinki reikalavimus Tavo sąskaita netrukus papildoma pageidaujama suma. Tačiau bėdos prasideda, kada žmogus nebeįstengia grąžinti kredito laiku.
Didėjant energijos paklausai ir ieškant alternatyvių sprendimų šioje, energetikos srityje, pradėta naudoti vėjo energiją. Norint ją pasiimti ir panaudoti, buvo pradėtos naudoti vėjo jėgainės, vėjo elektrinės, kurios kinetinę vėjo energiją paverčia į elektros energiją, naudojant vėjo turbinas.
Mokėjimo arba banko kortelė yra skirta atsiskaityti negrynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas. Jos būna dviejų rūšių: kredito ir debeto kortelė. Jos viena nuo kitos skiriasi tuo, kad kreditinėje kortelėje nėra nustatyto kredito limito, o debetinėje yra t.y. žmogus gali išleisti tiek pinigų, kiek iš tikrųjų jis turi savo sąskaitoje.
Plačiau pakalbėsime apie šias mokėjimo korteles ir jų atliekamas funkcijas, daugelyje Lietuvos bankų.
Taupymas – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ne veltui sakoma: „taupo ir turtuoliai“. Šiame straipsnyje pateiksime keletą paprastų, bet labai naudingų patarimų, padėsiančių taupyti.
1. Laiku mokėti sąskaitas. Visas gautas sąskaitas (vanduo, elektra, dujos, šildymas, televizija, internetas, mobilusis telefonas ir kt.) apmokėkite iki mėnesio galo. Jokiu būdu neatidėkite to kitam mėnesiui, galvodami, kad „bus lengviau“. Tai tik savęs apgaudinėjimas. Gali būti priešingai – blogiau, kadangi už laiku nesumokėtas sąskaitas gali būti skaičiuojami delspinigiai.
Valiutų kursas parodo kainą, už kurią gali būti perkama ar parduodama valiuta. Kiekvieną dieną valiutų kursai šiek tiek kinta (kyla arba krenta) ir jų pokytį galima stebėti Lietuvos banko internetinėje svetainėje, bankų padaliniuose ar tų pačių Lietuvos bankų internetinėse svetainėse. Minėtieji valiutų kursai parodo realią tos dienos Lietuvos valiutos – lito vertę. Valiutų kursai bankuose priklauso nuo esamos situacijos valiutų rinkoje ir nuo bankuose taikomų komisinių mokesčių valiutos keitimo operacijoms.
Įsivaizduokite: lietingas, drėgnas ruduo arba šalta, žvarbi žiema, o Jūs tuo metu esate ten, kur termometro stulpelis gerokai virš 25 laipsnių, šviečia saulė, ošia jūra, Jūs sūpuojatės hamake, laikydami kokteilį rankoje. Ech, skamba kaip pasaka, tiesa? Vieniems tai gali ir likti tik svajonėmis, tačiau kiti gali tai turėti kada tik panorėję, na o kad Jums tai neliktų tik svajone, yra galimybė rinktis paskolą kelionei.
Remiantis bankų duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį įsigyti (įpirkti) nekilnojamąjį turtą (butą ar namą), šalies sostinėje – Vilniuje, šiek tiek pagerėjo. Tuo tarpu lyginant duomenis su kitų Baltijos šalių (Latvijos ir Estijos) sostinėmis – Talinu ir Ryga, Vilniuje nuosavo būsto įperkamumas buvo mažiausias.
Mokesčiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, visi juos privalome mokėti. Tačiau kaip ir kiekvienas iš mūsų, įmonės taip pat privalo mokėti mokesčius. Toliau plačiau panagrinėsime, kokius mokesčius privalo mokėti Lietuvos įmonės.
Nors Lietuvoje dauguma sutuoktinių ir kartu gyvenančių nesusituokusių porų veda bendrą biudžetą: bendrai moka mokesčius bei rūpinasi kitomis išlaidomis, tačiau dažnai įvyksta taip, kad imama dėl pajamų ir išlaidų nebesutarti. Todėl pastaruoju metu neretai girdimas terminas – finansinė neištikimybė. Tačiau ką tiksliai nusako ta finansinė neištikimybė? Tai vieno partnerio nepasitenkinimas kito finansine elgsena gali skatinti finansinę neištikimybę.
Darbo pokalbio metu svarbu padaryti gerą įspūdį darbdaviui. Tam reikia ne tik gražiai ir protingai pakalbėti, bet dar ir pasirūpinti tinkama ir tvarkinga savo išvaizda. Svarbu atminti, kad darbo pokalbis gauti būtent tą darbą galbūt yra vienintelė Jūsų galimybė (pirmas įspūdis yra pats svarbiausias), todėl reikia dėti visas įmanomas pastangas tam, kad jį gauti. Pakalbėsime apie tai, kaip turi atrodyti per darbo pokalbį vyrai ir moterys. Taip pat apžvelgsime pagrindines aprangos klaidas, kurias daro kandidatai į darbą.
Didėjant gyvenimo tempui žmonės tampa vis rūpestingesni, daugelis rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų saugumu, siekia užsitikrinti ateitį ne tik sau, bet ir savo artimiems žmonėms, šeimai. Todėl jie renkasi draudimą – sveikatos, gyvybės, būsto, automobilio ir t.t. Taupydami savo laiką, daugelį iš šių draudimų jie užsisako tiesiog internetu.
Dažnai žmonėms tenka girdėti „skolinkis dabar – atiduok vėliau“, „pirma paskola (kreditas) nemokamai“ ir panašias frazes radijuje, televizijoje ar internete. Tačiau daugelis į tai žiūri skeptiškai ir paskolas įsivaizduoja kaip kažką baisaus, įtakosiančio jų gyvenimą, paliksiančio didelę dėmę ir pan. Visa tai yra dėl informacijos stokos, kadangi žmonės nežinodami prisigalvoja įvairiausių neigiamų dalykų ar jie yra girdėję iš savo kaimynės kaip jų draugams buvo, kai jie pasiėmė paskolą... Taigi, esant nepakankamam ir netikslingam informacijos kiekiui, dažnai susiformuoja neigiama nuomonė.
Staiga prireikia pinigų, o piniginė ir banko sąskaita tuščia, belieka vienintelė išeitis - tiesiog pasiskolinti, tačiau draugai ar giminaičiai atsisako Jums jų paskolinti? Tai ne bėda. Yra kreditorių, kurie suteikia paskolas nieko už tai neprašydami (jiems pakanka to, kad tampate jų vartotoju). Taigi, tokius greituosius kreditorius, kurie teikia nemokamas paslaugas galima atskirti iš jų skambių reklaminių frazių: „paskola be palūkanų“, „pirma paskola nemokamai“, „pirma paskola nieko nekainuoja“ ir pan.
Dažnai jauni (nauji) verslininkai turi gerą verslo idėją, tačiau neturi tam pakankamai lėšų. Tačiau jiems pasisekė, kad yra įstaigų, kurios padeda naujiems verslininkams įsitvirtinti rinkoje. Šiame straipsnyje bus paminėtos finansinės priemonės, kurios teikia kai kurios įmonės, tuo tikslu, kad padėti įkurti verslą.
Indėliai - patogi ir populiari pinigų laikymo ir taupymo priemonė. Nors pastaruoju metu esant mažoms palūkanoms iš indėlių „uždirbama“ nedaug, tačiau tai pati saugiausia pinigų laikymo ir taupymo priemonė. Net banko bankroto atveju pinigus, kuriuos laikėte indėliuose vis tiek atgausite, kadangi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdraudžiami.
Pagrindinės indėlių rūšys yra šios: terminuotasis indėlis, terminuotasis periodinis indėlis, taupomasis indėlis, investicinis indėlis, kintamasis indėlis, jaunimo indėlis. Toliau aptarsime kiekvieną iš jų.
Darbo užmokestis, kitaip dar vadinamas alga arba atlyginimu, tai pinigai, mokami darbuotojui už jų darbo jėgą, kuri yra kaip gamybos veiksnio panaudojimas. Atlyginimas dažniausiai yra nustatomas darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimu (derybų metu), per darbo pokalbį, o valstybinėse įstaigose (mokyklose, ligoninėse, darbo biržoje ir t.t.) yra mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, kuris nepriklauso nuo darbuotojo norų (prašymo).
Lietuvos bankas atlieka namų ūkių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šio testavimo tikslas – įvertinti nepalankių sukrėtimų poveikį būsto paskolas turinčių namų ūkių gebėjimui tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Namų ūkių testavimas atliekamas remiantis Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinės sistemos (NŪFSIS) duomenimis, o nepalankių sukrėtimų poveikis įvertinamas konkretaus namų ūkio lygmeniu. Kartu siekiama kiekybiškai įvertinti ir namų ūkių pablogėjusios finansinės būklės poveikį pagrindiniams Lietuvos finansų rinkos dalyviams, t. y.
Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.
Dažnam iš mūsų iškyla šis klausimas. Tačiau vieni greitai atranda sritį, į kurią ryžtasi investuoti, kiti yra kiek konservatyvesni ir jiems yra sunkiau rasti tinkamą investavimo sritį. Ypatingai sunku tiems, kurie nori neprisiimdami didelės rizikos daug uždirbti. Iš karto galime Jus nuvilti: tokių sričių nėra. Yra arba maži procentai su maža rizika, arba didelė rizika su galimai didesniais procentais. Taigi, kiekvienas investuotojas turi suvokti, kas jam yra prioritetas: saugumas ar galimai didelės pajamos. Tai palengvins savo investavimo kelio pasirinkimą.