Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Suderinti AB „Nasdaq Vilnius“ taisyklių pakeitimai

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pripažino suderintais AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo taisyklių, AB „Nasdaq Vilnius“ listingavimo įmokų ir jų mokėjimo tvarkos, AB „Nasdaq Vilnius“ narystės ir prekybos taisyklių ir AB „Nasdaq Vilnius“ nariams taikomų įmokų ir jų mokėjimo tvarkos pakeitimus ir papildymus.

Svarbiausi rizikos Lietuvos finansų sistemai šaltiniai, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų vertinimu, tebėra susiję su geopolitine įtampa Rytuose ir užsitęsusiu mažų palūkanų normų laikotarpiu, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Tačiau naujausioje apklausoje įvardyti ir nauji, anksčiau neminėti rizikos šaltiniai.

Lietuvos bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Eurosistema, spalio mėnesį pradės vykdyti bandomuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų vidaus rinkoje, pirkimo aukcionus. Ši iniciatyva suderinta Eurosistemos lygiu. Bandomuosius aukcionus taip pat vykdys Prancūzijos ir Nyderlandų centriniai bankai.

Lietuvos banko vykdomuose aukcionuose galės dalyvauti Lietuvos banko pinigų politikos operacijų sandorio šalys. Aukcionai įprastai bus vykdomi antradieniais ir ketvirtadieniais. Pirmasis Lietuvos banko aukcionas įvyks 2015 m. spalio 13 d.

Teikiamų siūlymų kontekstas ir pagrindimas Lietuvos bankas siekia, kad šalies finansų sistema būtų saugi, patikima, skaidri ir konkurencinga. Atsižvelgdama į Lietuvos banko vykdomą misiją, viziją ir vadovaudamasi institucinėmis vertybėmis, Lietuvos banko valdyba yra nustačiusi šalies centrinio banko 2014–2016 m. strateginius siekius. Vienas iš jų – pasiūlyti naują, efektyvų kredito unijų veiklos modelį ir aktyviai prisidėti prie jo įgyvendinimo. Tai sustiprintų Lietuvoje veikiančias kredito unijas ir užtikrintų tvarią, ilgalaikę jų sektoriaus veiklą ateityje.

Lietuvos bankas atlieka namų ūkių testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šio testavimo tikslas – įvertinti nepalankių sukrėtimų poveikį būsto paskolas turinčių namų ūkių gebėjimui tinkamai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Namų ūkių testavimas atliekamas remiantis Namų ūkių finansinės stebėsenos informacinės sistemos (NŪFSIS) duomenimis, o nepalankių sukrėtimų poveikis įvertinamas konkretaus namų ūkio lygmeniu. Kartu siekiama kiekybiškai įvertinti ir namų ūkių pablogėjusios finansinės būklės poveikį pagrindiniams Lietuvos finansų rinkos dalyviams, t. y.

Lietuvos banke atliekamo makroekonominio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (TNS) pagrindinis tikslas – kiekybiškai įvertinti visos Lietuvos bankų sistemos ir ją sudarančių institucijų atsparumą nepalankiems ekonomikos sukrėtimams. Lietuvos banke, kaip ir daugelyje kitų centrinių bankų, atliekamas testavimas „iš viršaus į apačią“. Atliekant tokį testavimą, visiems testuojamiems bankams taikomos vienodos taisyklės, scenarijai ir modeliavimo prielaidos.

Atsakingojo skolinimo nuostatai įpareigoja kredito įstaigas visokeriopai įvertinti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, apibrėžia didžiausią leistiną gaunamo kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykį (angl. loan-to-value) bei didžiausią visų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį (angl. debt-service-to-income), nustato didžiausią galimą kredito grąžinimo trukmę ir kitus atsakingo skolinimo veiksnius.

Lietuvos bankas patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus siekdamas:

Šiuo metu indėlių draudimo suma lygi indėlininko indėliui, buvusiam banke, banko filiale arba kredito unijoje draudžiamojo įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip 100 000 eurų. Draudimo suma apskaičiuojama kiekvienam indėlininkui atskirai, sumuojant visų jo indėlių sąskaitų (einamųjų, terminuotų, kaupiamųjų ir kt.) kredito likučius, esančius visuose to banko skyriuose ir filialuose. Valiutinių sąskaitų likučiai perskaičiuojami į eurus.

Vykdydamos savo veiklą, finansų institucijos susiduria su įvairiomis rizikos rūšimis. Pagrindinės finansų institucijų patiriamos rizikos yra šios:

Šaltinis: Lietuvos Bankas

Informacija apie finansų maklerių kvalifikacinius egzaminus

Lietuvos bankas reguliariai organizuoja finansų maklerių kvalifikacinius egzaminus. Egzaminų datos ir kita egzaminą norintiems laikyti asmenims reikalinga informacija skelbiama Lietuvos banko interneto svetainės Skyrelio „Priežiūra“ poskyryje „Pranešimai ir naujienos“.

Finansų maklerio licencijos yra trijų rūšių:

• Elektroninių pinigų įstaigos licencija 
• Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija
• Užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo, veikiančio Lietuvoje, licencija
 

Kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nustatyti kredito unijų veiklos riziką ribojantys normatyvai, kuriuos privalo vykdyti visos Lietuvos kredito unijos. Normatyvų dydžius ir jų apskaičiavimo metodiką nustato Lietuvos bankas. Nustatyti šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

Galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad Lietuvos bankas pagrįstai skyrė 15 500 litų (4 489 eurų) baudą vartojimo kreditus teikiančiai UAB „4finance“ (prekės ženklai „SMSCredit“ ir „Vivus“) už tai, kad įmonė nesivadovavo atsakingojo skolinimo principu ir netinkamai įvertino kredito gavėjo mokumą.

Lietuvos bankui nuo 2015 m. pradžios tapus Eurosistemos dalimi, šalies komerciniai bankai įgijo galimybę skolintis ir valdyti likvidumą naudodamiesi Eurosistemos pinigų politikos operacijomis. Lietuvos bankas sausio 27 d. surengė vieną iš tokių operacijų, kurios metu pirmą kartą pasiskolino ir vienas iš šalyje veikiančių bankų.

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.

Nuo šių metų sausio 1 d. iki kovo 1-osios komerciniai bankai, Lietuvos paštas, Lietuvos bankas ir kai kurios kredito unijos neatlygintinai pakeitė 2,8 mlrd. vertės grynųjų litų (0,81 mlrd. Eur) ir atliko daugiau kaip 1,2 mln. keitimo operacijų. Keitimą baigus paštui ir kredito unijoms, litus į eurus galima išsikeisti komerciniuose bankuose ir Lietuvos banke.

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

Bendra mokėjimų eurais erdvė, arba SEPA (angl. Single Euro Payments Area), – tai iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones atsiskaitymams eurais.

Gyventojams ir įmonėms Lietuvoje greitu laiku bus nesvarbu, ar lėšų mokėtojas (gavėjas) veikia Lietuvoje, ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje. Standartizavus mokėjimų formatus ir taisykles, įmonės ne tik galės optimizuoti vidaus procesus, bet ir turės galimybę paprasčiau pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, taip bus užtikrinta mokėjimo paslaugų kokybė ir konkurencinga kaina.

Visi esame pripratę, kad prireikus grynųjų pinigų, jų nesunkiai galime išsigryninti artimiausiame savo banko bankomate, kurį kiekviename mieste galima rasti ko ne kiekviename prekybos centre, neretai ir gatvėse ar kitose didesnėse žmonių susibūrimo vietose. Tai išties patogu, greita ir žymiai saugiau, nei, pavyzdžiui, su savimi nešiotis dideles pinigų sumas. Žmonės priprato naudotis bankomatais, taip pat padidėjo atsiskaitymas kortelėmis prekybos centruose, kavinėse, restoranuose, viešbučiuose, grožio įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir kt.

Dažnam iš mūsų iškyla šis klausimas. Tačiau vieni greitai atranda sritį, į kurią ryžtasi investuoti, kiti yra kiek konservatyvesni ir jiems yra sunkiau rasti tinkamą investavimo sritį. Ypatingai sunku tiems, kurie nori neprisiimdami didelės rizikos daug uždirbti. Iš karto galime Jus nuvilti: tokių sričių nėra. Yra arba maži procentai su maža rizika, arba didelė rizika su galimai didesniais procentais. Taigi, kiekvienas investuotojas turi suvokti, kas jam yra prioritetas: saugumas ar galimai didelės pajamos. Tai palengvins savo investavimo kelio pasirinkimą.

Turbūt kiekvienas iš mūsų yra girdėjęs ne tik apie privalomąjį automobilio draudimą, bet ir apie KASKO draudimą, bet tikrai ne kiekvienas yra juo draudęsis, nors jis yra ganėtinai populiarus ir naudingas, tačiau neprivalomas. KASKO draudimu draudžiasi tie asmenys, kurie nori jaustis saugiai kelyje ir naktį ramiai miegoti, nesvarbu, kas benutiktų.