Gaukite paskolos pasiūlymą iki 10 000Eur ↓

Bankų mokumo testavimas

Lietuvos banke atliekamo makroekonominio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (TNS) pagrindinis tikslas – kiekybiškai įvertinti visos Lietuvos bankų sistemos ir ją sudarančių institucijų atsparumą nepalankiems ekonomikos sukrėtimams. Lietuvos banke, kaip ir daugelyje kitų centrinių bankų, atliekamas testavimas „iš viršaus į apačią“. Atliekant tokį testavimą, visiems testuojamiems bankams taikomos vienodos taisyklės, scenarijai ir modeliavimo prielaidos.

Bankų mokumas testuojamas vertinant makroekonominių įvykių poveikį bankų kredito nuostoliams ir pelningumui, testavimo laikotarpis apima dvejus metus, modeliuojamos ketvirtinės bankų pelno (nuostolio) ataskaitos eilutės. Lietuvos banko taikomos TNS procedūros trys pagrindiniai etapai yra šie:

• Pirmajame etape sudaromas makroekonominis scenarijus. Jo pagrindu toliau vertinamas bankų sistemos atsparumas. Scenarijus sudaromas naudojantis Lietuvos struktūriniu makroekonominiu modeliu, oficialiųjų makroekonominių rodiklių statistinėmis savybėmis, pasitelkiamas ir ekspertinis vertinimas.
• Kitame TNS procedūros etape taikomi ekonometriniai modeliai, kurie padeda susieti makroekonominių kintamųjų kaitą su banko kredito rizikos ir pelningumo kaita. Šie modeliai yra dviejų tipų: kredito nuostolių modeliai ir pelningumo modeliai; taikant pastaruosius modeliuojamos kitos pelno (nuostolio) ataskaitos eilutės.
• Trečiajame etape modeliavimo rezultatai iš skirtingų dalių sudedami į bendrą pelno (nuostolio) ataskaitą. Kartu įvertinama kapitalo kaita ir pagal riziką įvertinto turto kaita. Šie kintamieji apibrėžia tikslinį modeliavimo kintamąjį – kapitalo pakankamumo rodiklį, kuriuo remiantis daromos pagrindinės išvados apie banko atsparumą. Kiti modeliuojami rodikliai taip pat gali suteikti papildomos informacijos apie banko veiklos specifiką.

Taikant TNS gaunami rezultatai nėra prognozė. Priešingai, tai mažai tikėtinų įvykių analizė, pateikiamos išvados yra sąlyginės. Gautus rezultatus reikia vertinti atsargiai, atsižvelgiant į daromas prielaidas. Lietuvos bankui atliekant TNS, taikomos šios nekintančio balanso (angl. static balance sheet) prielaidos, leidžiančios sukonkretinti skaičiavimus ir atsiriboti nuo neprognozuojamų aspektų:

• Per testuojamą laikotarpį bankų paskolų portfelio struktūra lieka nepakitusi.
• Natūralią paskolų portfelio amortizaciją kompensuoja suteiktos naujos paskolos, todėl paskolų portfelis, skaičiuojamas bendrąja verte, nekinta.
• Jei per testuojamą laikotarpį buvo uždirbta pelno, jis naudojamas kapitalui didinti.
• Bankai nemoka dividendų ir nedidina kapitalo jokiomis kitomis priemonėmis.
• Pagal riziką įvertinto turto pokyčius lemia tik paskolų portfelio kokybės pokyčiai.
• Tariama, kad bankų priežiūros ir valdžios institucijos nesiima veiksmų ekonomikos sukrėtimo padariniams švelninti. 
• Neįtraukiami galimi pačių bankų strateginiai sprendimai ir jų įtaka kapitalo pakankamumo rodikliui.

Šaltinis: Lietuvos Bankas