Bankų mokumo testavimas

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Lietuvos banke atliekamo makroekonominio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (TNS) pagrindinis tikslas – kiekybiškai įvertinti visos Lietuvos bankų sistemos ir ją sudarančių institucijų atsparumą nepalankiems ekonomikos sukrėtimams. Lietuvos banke, kaip ir daugelyje kitų centrinių bankų, atliekamas testavimas „iš viršaus į apačią“. Atliekant tokį testavimą, visiems testuojamiems bankams taikomos vienodos taisyklės, scenarijai ir modeliavimo prielaidos.

Bankų mokumas testuojamas vertinant makroekonominių įvykių poveikį bankų kredito nuostoliams ir pelningumui, testavimo laikotarpis apima dvejus metus, modeliuojamos ketvirtinės bankų pelno (nuostolio) ataskaitos eilutės. Lietuvos banko taikomos TNS procedūros trys pagrindiniai etapai yra šie:

• Pirmajame etape sudaromas makroekonominis scenarijus. Jo pagrindu toliau vertinamas bankų sistemos atsparumas. Scenarijus sudaromas naudojantis Lietuvos struktūriniu makroekonominiu modeliu, oficialiųjų makroekonominių rodiklių statistinėmis savybėmis, pasitelkiamas ir ekspertinis vertinimas.
• Kitame TNS procedūros etape taikomi ekonometriniai modeliai, kurie padeda susieti makroekonominių kintamųjų kaitą su banko kredito rizikos ir pelningumo kaita. Šie modeliai yra dviejų tipų: kredito nuostolių modeliai ir pelningumo modeliai; taikant pastaruosius modeliuojamos kitos pelno (nuostolio) ataskaitos eilutės.
• Trečiajame etape modeliavimo rezultatai iš skirtingų dalių sudedami į bendrą pelno (nuostolio) ataskaitą. Kartu įvertinama kapitalo kaita ir pagal riziką įvertinto turto kaita. Šie kintamieji apibrėžia tikslinį modeliavimo kintamąjį – kapitalo pakankamumo rodiklį, kuriuo remiantis daromos pagrindinės išvados apie banko atsparumą. Kiti modeliuojami rodikliai taip pat gali suteikti papildomos informacijos apie banko veiklos specifiką.

Taikant TNS gaunami rezultatai nėra prognozė. Priešingai, tai mažai tikėtinų įvykių analizė, pateikiamos išvados yra sąlyginės. Gautus rezultatus reikia vertinti atsargiai, atsižvelgiant į daromas prielaidas. Lietuvos bankui atliekant TNS, taikomos šios nekintančio balanso (angl. static balance sheet) prielaidos, leidžiančios sukonkretinti skaičiavimus ir atsiriboti nuo neprognozuojamų aspektų:

• Per testuojamą laikotarpį bankų paskolų portfelio struktūra lieka nepakitusi.
• Natūralią paskolų portfelio amortizaciją kompensuoja suteiktos naujos paskolos, todėl paskolų portfelis, skaičiuojamas bendrąja verte, nekinta.
• Jei per testuojamą laikotarpį buvo uždirbta pelno, jis naudojamas kapitalui didinti.
• Bankai nemoka dividendų ir nedidina kapitalo jokiomis kitomis priemonėmis.
• Pagal riziką įvertinto turto pokyčius lemia tik paskolų portfelio kokybės pokyčiai.
• Tariama, kad bankų priežiūros ir valdžios institucijos nesiima veiksmų ekonomikos sukrėtimo padariniams švelninti. 
• Neįtraukiami galimi pačių bankų strateginiai sprendimai ir jų įtaka kapitalo pakankamumo rodikliui.

Šaltinis: Lietuvos Bankas

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.