Bankų klientai didžiąją dalį prieš euro įvedimą įneštų lėšų laiko sąskaitose

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankų sektoriaus turtas ir indėliai mažėjo. Tai lėmė su euro įvedimu susiję pokyčiai. Euras taip pat mažino bankų pajamas iš paslaugų ir komisinių, o nuosaikų sektoriaus pelno augimą iš esmės lėmė techninės priežastys. Paskolų portfelis ūgtelėjo nuosaikiai.

„Po rekordinio įnešamų lėšų antplūdžio, bankų patirto praėjusių metų pabaigoje, pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas nedidelis indėlių atoslūgis, tačiau bendra indėlių suma vis dar gerokai viršija praėjusių metų pirmosios pusės vertes. Panašu, kad klientai įvertino saugumo aspektus ir bankus renkasi kaip alternatyvą grynųjų laikymui namuose“, – sako Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.

2015 m. balandžio 1 d. klientai bankuose laikė 15,9 mlrd. eurų indėlių. Tai tik 2,2 % (359 mln. Eur) mažiau nei 2014 m. pabaigoje, kai, artėjant valiutos keitimui, vien per ketvirtąjį ketvirtį indėlių suma pašoko 1,7 mlrd. eurų ir buvo pasiektas visų laikų aukščiausias indėlių bankuose lygis (16,3 mlrd. Eur).

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje šalies bankų turtas siekė 22,6 mlrd. eurų ir per ketvirtį sumažėjo 1,5 mlrd. eurų (6,2 %). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bankų sistemos turtas buvo didesnis 58 mln. eurų (0,3 %). Turto mažėjimą lėmė 3,5 mlrd. eurų sumažėjusi grynųjų pinigų ir lėšų, laikomų centriniame banke, suma. Dalis šios sumos nebepriklauso bankų sistemai, tačiau kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų bankai paskirstė po kitus turto straipsnius.

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje klientams bankai buvo suteikę 88 mln. eurų (0,6 %) daugiau paskolų nei prieš ketvirtį, o bendras paskolų portfelis siekė 14,8 mlrd. eurų.

„Nepaisant rekordiškai žemų palūkanų, paskolų portfelio pokytis toliau buvo nežymus, tačiau teigiamas. Daugiau paskolinta ir verslui, ir fiziniams asmenims. Palanki ekonomikos būklė ir atsargus bankų skolinimas lėmė, kad paskolų portfelio rodikliai tebėra geri“, – sakė V. Valvonis.

Fizinių asmenų paskolų portfelis per pirmuosius tris 2015 m. mėnesius išaugo 23 mln. eurų (0,3 %) – iki 7,0 mlrd. eurų. Daugiau nei pusę šio prieaugio sudarė būsto paskolos, jų suma per pirmąjį ketvirtį padidėjo 13 mln. eurų (0,2 %) ir siekė 5,7 mlrd. eurų. Paskolų įmonėms buvo 6,6 mlrd. eurų – per pirmąjį ketvirtį jų padaugėjo 1 %.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2015 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 56,8 mln. eurų pelno, t. y. 7 % daugiau nei prieš metus, nors pagrindiniai pajamų šaltiniai – grynosios pajamos iš palūkanų bei paslaugų ir komisinių – buvo prastesni. Per pirmąjį ketvirtį pajamos iš komisinių ir paslaugų sumažėjo beveik penktadaliu – iki 8,7 mln. eurų. Tokį pokytį nulėmė ir prarastos pajamos už valiutos keitimą bei gerokai – iki vietinių pervedimų lygio – atpigę pavedimai eurais.

Grynosios bankų palūkanų pajamos, palyginti su 2014 m. pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 5 mln. eurų (6 %). Tam įtakos turėjo rekordiškai žemų palūkanų aplinka: 3 mėnesių tarpbankinio skolinimo eurais palūkanų norma EURIBOR 0 % ribą kirto 2015 m. balandžio mėn., o 6 mėnesių norma yra labai arti 0 %.

Didžiausią įtaką bendram bankų sistemos pelno pokyčiui turėjo vienas sistemos dalyvis, kurio veiklos rezultatą daugiausia lėmė techninės priežastys.

2015 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 7 bankai ir 8 užsienio bankų filialai. Visi jie vykdė visus nustatytus reikalavimus. Bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis 2015 m. balandžio 1 d. buvo lygus 22,19 % (reikalavimas – 8 %) ir didesnis nei praėjusį ketvirtį (21,29 %). Bankams turint pakankamai dideles likvidžiojo turto atsargas, nustatytieji rodikliai 2015 m. pirmąjį ketvirtį buvo vykdomi su pakankamai didele atsarga.

Lietuvos bankas skelbia informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir riziką ribojančių normatyvų vykdymą. Informacija apie užsienio bankų filialus atskleidžiama tik konsoliduota, nes už filialų priežiūrą yra atsakinga kompetentinga institucija, prižiūrinti filialą įsteigusį banką. Išsamiau apie bankų veiklą 2015 m. pirmąjį ketvirtį skaitykite Lietuvos banko interneto svetainėje paskelbtoje Bankų veiklos apžvalgoje, bankų rodiklių ir konsoliduotų rodiklių suvestinėse.

Šaltinis lb.lt

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.