Gyventojai ir įmonės jau pirmaisiais mėnesiais pajuto euro įvedimo naudą

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Nuo euro įvedimo praėjus šimtui dienų šalies gyventojai ir įmonės jau gali finansiškai įvertinti euro įvedimo naudą: atpigusias paskolas, išnykusias valiutos keitimo ir sumažėjusias pervedimų eurais sąnaudas.

„Nors prieš euro įvedimą būta įvairių baimių ir nerimastingų prognozių, pirmieji mėnesiai su naująja valiuta patvirtino – euras pranašauto kainų šuolio nesukėlė, o jo teikiama nauda jau įgauna konkrečią finansinę išraišką“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Teigiamas euro poveikis Lietuvos ūkiui jau dabar jaučiamas per sumažėjusias palūkanų normas, išnykusias valiutos keitimo išlaidas, reikšmingai atpigusius tarptautinius atsiskaitymus, prieigą prie ECB skolinimosi išteklių. Ilguoju laikotarpiu nauda bus jaučiama ir per didesnį užsienio prekybos aktyvumą, palankiai bendroji valiuta veiks ir tiesiogines užsienio investicijas.

Tai sudaro gerą papildomą paskatą ilgalaikiam ūkio bei užimtumo augimui ir suteikia didesnę šalies finansų sistemos apsaugą nuo pastarųjų metų geopolitinių įvykių galimo neigiamo poveikio.

Gerėjantys euro įvedimo lūkesčiai jau pernai reikšmingai padidino šalies kredito reitingus: dvi iš trijų stambiausių tarptautinių reitingo agentūrų (Fitch ir S&P) Lietuvos reitingą padidino nuo vidutinės rizikos lygmens BBB/Baa į aukštesnio patikimumo A– lygmenį su stabilia perspektyva, o trečioji agentūra (Moody`s) nustatė teigiamą Baa1 reitingo perspektyvą. Tai buvo viena iš priežasčių, lėmusių atpigusį skolinimąsi tiek gyventojams ir verslui, tiek valstybei.

Bankų paskolų palūkanų normų vidurkis sumažėjo nuo 3,78 proc. (2013 m. gruodžio mėn.) iki 2,90 proc. (2015 m. vasario mėn.), o skirtumas nuo atitinkamo euro zonos vidurkio per tą patį laikotarpį susitraukė nuo 0,80 iki 0,53 proc. p. Ilgalaikių (artimos 10 m. trukmės) Lietuvos skolos vertybinių popierių pajamingumas sumažėjo nuo 3,69 iki 1,20 proc. Jų skirtumas nuo itin saugiais laikomų Vokietijos obligacijų eurais pajamingumo minėtu laikotarpiu sumažėjo nuo 1,89 iki 0,90 proc. p., ir tapo 0,55 proc. p. mažesnis už euro zonos šalių vidurkį, nors dar 2013 m. pabaigoje jis buvo 0,04 proc. p. didesnis.

Bankai ir kiti Lietuvoje veikiantys mokėjimo paslaugų teikėjai tarptautinių atsiskaitymų eurais įkainius sumažino iki galiojusių vietinių mokėjimų įkainių. Lietuvos banko vertinimu, vien per 2015 m. pirmąjį ketvirtį dėl to bankų klientai jau sutaupė apie 6 mln. Eur. Dėl išnykusių valiutos keitimo išlaidų nebankinis sektorius, Lietuvos banko vertinimu, 2015 m. sutaupys apie 50 mln. eurų.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos bankas sudarė šalyje veikiančioms kredito įstaigoms galimybę tiesiogiai skolintis iš Eurosistemos. Tai – papildomas šalies kredito įstaigų likvidumo užtikrinimo garantas. Per pirmąsias 100 dienų po euro įvedimo Lietuvoje veikiantys bankai naudojosi dienos ir vienos nakties paskolų už užstatą galimybėmis, taip pat pagrindine (savaitės trukmės) ir ilgalaike (3,5 metų trukmės) refinansavimo operacijomis. Šiuo metu šalyje veikiantys bankai įvairiomis operacijomis iš Eurosistemos per Lietuvos banką yra pasiskolinę apie 350 mln. Eur.

Nors prieš euro įvedimą baimintasi didžiulio kainų šuolio, naujausi duomenys rodo, kad šios baimės buvo perdėtos. Euro poveikis buvo mažas ir – palankiai susiklosčius aplinkybėms – su kaupu nusvertas stiprių kainas mažinančių veiksnių: 2014 m. pabaigoje ir 2015 m. pradžioje tarptautinėse rinkose smarkiai atpigus naftai, degalų kainos Lietuvoje irgi labai nukrito. Tai lėmė ir viso kainų lygio sumažėjimą. Kainų tendencijos pirmaisiais mėnesiais leidžia manyti, kad dėl euro įvedimo infliacija Lietuvoje padidėjo ne daugiau nei anksčiau eurą įsivedusiose šalyse, t. y. iki 0,2–0,3 proc. p.

Šalies komerciniai bankai ir Lietuvos bankas per pirmąjį ketvirtį nemokamai į eurus pakeitė kiek daugiau nei 2 mlrd. Lt, Lietuvos paštas per pirmus du mėnesius – dar 829 mln. Lt. Į bankomatus šių metų pradžioje įnešta dar beveik 220 mln. Lt. Iš viso atlikta maždaug 720 tūkst. keitimo operacijų. 2015 m. pirmąjį ketvirtį į Lietuvos banko saugyklas grįžo 5 mlrd. Lt, t. y. 43,2 mln. vnt. banknotų ir 209,3 mln. vnt. monetų, kurių svoris – atitinkamai 43 ir 541 tona.

„Grynųjų litų keitimo į eurus procesas vyko ir vyksta sėkmingai, o iškeistų litų kiekis atitiko mūsų prognozes. Iki 2015 m. pabaigos gyventojai dar galės išsikeisti litus komerciniuose bankuose, o vėliau juos neribotą laiką keis Lietuvos bankas“, – sako V. Vasiliauskas.

Balandžio pradžioje rinkoje esančių neiškeistų litų bendra vertė sudarė 767,9 mln. Lt (222,4 mln. Eur), arba maždaug 13 proc. metų pradžioje buvusios vertės – 5,8 mlrd. Lt (1,7 mlrd. Eur). Lietuvos bankas šiuo metu į apyvartą yra išleidęs 1,6 mlrd. Eur.

Šaltinis: lb.lt

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.