Visuomenės apklausa: po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.

Sparčiai euro rėmėjų daugėjo tarp vyresnio amžiaus žmonių: 50–59 metų amžiaus grupėje palankiai arba labiau palankiai euro įvedimą vertinančių respondentų dalis išaugo nuo 50 iki 72 proc., tarp 60–99 metų gyventojų – nuo 55 iki 60 proc.

Euro įvedimą vertinantys palankiai gyventojai tarp pagrindinių tokio vertinimo priežasčių nurodė išnykusias valiutos konvertavimo išlaidas, stipresnius ryšius ir ateities siejimą su Europa, paprastesnius atsiskaitymus, naudą ekonomikai, pigesnes paskolas. Skeptikų dažniausiai minėti argumentai – nerimas dėl kainų pokyčių, nacionalinės valiutos praradimas, sudėtingas prisitaikymas prie naujų kainų, baimė dėl Europos Sąjungos ir euro stabilumo.   

Sausio pabaigoje–vasario pradžioje gyventojų informuotumas apie euro įvedimą tebebuvo aukštas – labai gerai arba pakankamai informuoti jautėsi 92 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, nemenkai pagerėjo gyventojų žinios apie eurų banknotų saugumą. Gyventojų, galinčių įvardyti bent vieną banknotų apsaugos požymį, padaugėjo 22 procentiniais punktais – iki 84 proc. Tarp dažniausiai nurodytų apsaugos požymių – vandens ženklas, šiugždantis popierius, grublėtas banknoto paviršius, holograma.

Po euro įvedimo padaugėjo gyventojų, kurie su bendrąja valiuta sieja atlyginimų ir socialinių išmokų didėjimo lūkesčius. Per kiek daugiau nei mėnesį manančių, kad įvedus eurą atlyginimai didės, padaugėjo 6 proc. punktais (iki 36 proc.), teigiančių priešingai sumažėjo iki 9 proc. Daugiau nei kas ketvirtas respondentas su euro įvedimu sieja socialinių išmokų padidėjimą, kas dešimtas – sumažėjimą.

Dauguma (97 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų žinojo, kad litai į eurus keičiami nemokamai. Oficialų lito ir euro kursą nurodė žinantys 95 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas atliktas 2015 m. sausio 19–vasario 10 d. „Omnibus“ metodu. Apklausti 1 005 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų amžiaus. Apklausą atliko sociologinių tyrimų bendrovė „BERENT Research Baltic“.

Šaltinis: lb.lt

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.