Visuomenės apklausa: po euro įvedimo gyventojų pritarimas bendrajai valiutai priartėjo prie 70 proc.

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą

Nuo sausio pabaigos iki vasario pradžios vykdytos reprezentatyvios visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje euro įvedimą palankiai arba labiau palankiai vertina 68 proc. gyventojų. Palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn., palaikančiųjų euro įvedimą padaugėjo 8 procentiniais punktais. Skeptiškai eurą vertinančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 30 iki 26 proc.

Sparčiai euro rėmėjų daugėjo tarp vyresnio amžiaus žmonių: 50–59 metų amžiaus grupėje palankiai arba labiau palankiai euro įvedimą vertinančių respondentų dalis išaugo nuo 50 iki 72 proc., tarp 60–99 metų gyventojų – nuo 55 iki 60 proc.

Euro įvedimą vertinantys palankiai gyventojai tarp pagrindinių tokio vertinimo priežasčių nurodė išnykusias valiutos konvertavimo išlaidas, stipresnius ryšius ir ateities siejimą su Europa, paprastesnius atsiskaitymus, naudą ekonomikai, pigesnes paskolas. Skeptikų dažniausiai minėti argumentai – nerimas dėl kainų pokyčių, nacionalinės valiutos praradimas, sudėtingas prisitaikymas prie naujų kainų, baimė dėl Europos Sąjungos ir euro stabilumo.   

Sausio pabaigoje–vasario pradžioje gyventojų informuotumas apie euro įvedimą tebebuvo aukštas – labai gerai arba pakankamai informuoti jautėsi 92 proc. respondentų. Palyginti su ankstesne apklausa, nemenkai pagerėjo gyventojų žinios apie eurų banknotų saugumą. Gyventojų, galinčių įvardyti bent vieną banknotų apsaugos požymį, padaugėjo 22 procentiniais punktais – iki 84 proc. Tarp dažniausiai nurodytų apsaugos požymių – vandens ženklas, šiugždantis popierius, grublėtas banknoto paviršius, holograma.

Po euro įvedimo padaugėjo gyventojų, kurie su bendrąja valiuta sieja atlyginimų ir socialinių išmokų didėjimo lūkesčius. Per kiek daugiau nei mėnesį manančių, kad įvedus eurą atlyginimai didės, padaugėjo 6 proc. punktais (iki 36 proc.), teigiančių priešingai sumažėjo iki 9 proc. Daugiau nei kas ketvirtas respondentas su euro įvedimu sieja socialinių išmokų padidėjimą, kas dešimtas – sumažėjimą.

Dauguma (97 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų žinojo, kad litai į eurus keičiami nemokamai. Oficialų lito ir euro kursą nurodė žinantys 95 proc. gyventojų.

Visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas atliktas 2015 m. sausio 19–vasario 10 d. „Omnibus“ metodu. Apklausti 1 005 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų amžiaus. Apklausą atliko sociologinių tyrimų bendrovė „BERENT Research Baltic“.

Šaltinis: lb.lt


Naujiausi straipsniai

Finansiniai pokyčiai atsiradus vaikui

Finansiniai pokyčiai atsiradus vaikui

Vaiko atsiradimas šeimoje yra džiugus įvykis. Tačiau ar susimąstome, kaip pasikeis finansai atsiradus naujam šeimos nariui. Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis – teigiama, kad šeima, kurioje yra auginami vaikai, pajamų dalis vienam šeimos nariui yra mažesnė, negu tose šeimose, kur vaikų neturima. Tai nesunku patikrinti. Sakykime, kad abu tėvai iki vaikui gimstant uždirbo 2500 lt „į rankas“, tai kiekvienam tekdavo po 1250 lt.

Periodiniai mokėjimai

Periodiniai mokėjimai

Pastaruoju metu periodinius mokėjimus renkasi vis daugiau vartotojų, kadangi tai puikus būdas nesudėtingai valdyti savo finansus. Periodiniu mokėjimo pavedimu yra vadinamas nurodymas bankui pervesti pinigus ten, kur nurodė klientas, tam tikru periodiškumu (dažniausiai kas mėnesį). Iš dalies periodiniai mokėjimai yra panašūs į tiesioginį debetą, tačiau jie skiriasi tuo, kad yra nauojami kitokioms paskirtims.

PVM sąskaita faktūra

PVM sąskaita faktūra

PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kurį pirkėjui išrašo pardavėjas, tuo atveju, kai yra perkamos prekės, paslaugos ar įsigijamas kitoks turtas. Paprastai sąskaita faktūra kiekvienam nėra išrašinėjama, ji išrašoma tik tuo atveju, kai to paprašo arba pareikalauja pirkėjas. PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodomi visi privalomi rekvizitai.

Finansinio tvarumo užtikrinimas

Lietuvoje didžiausią finansų sistemos dalį sudaro bankų sektorius. Šios sistemos patikimumui užtikrinti Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą. Šio įstatymo tikslas – numatyti priemones, stiprinančias bankų sistemos finansinį tvarumą, apsaugoti svarbius visuomenės interesus, didinti gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimą šalies finansų sistema.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti taikomos tokios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės:

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!