Gaukite paskolos pasiūlymą iki 10 000Eur ↓

Aukštojo mokslo kaina

Aukštojo mokslo kaina

Visi tėvai nori, kad jų vaikus lydėtų šviesi ateitis, todėl jie siekia, kad jų vaikai baigę vidurinę mokyklą stotų mokytis, įgytų aukštąjį išsilavinimą ir susirastų gerą darbą. Tačiau ar visi jie įsivaizduoja, kokia yra tikroji aukštojo mokslo kaina? Juk į tą kainą įeina ne tik pačių studijų kaina, bet dar ir pragyvenimo išlaidos (jos ypatingai padidėja studijuojant kitame mieste, nei gyvena tėvai), mokymosi priemonės, transporto išlaidos ir pan. Taigi, norint išleisti vaikus į mokslus tėvams reikia stipriai „papurtyti“ savo pinigines.

Pažangiems studentams mokslas dažniausiai būna nemokamas. Tačiau tiems, kuriems tenka už jį mokėti, tai sudaro didžiausias išlaidas siekiant įgyti aukštąjį išsilavinimą. Mokslo kaina priklauso nuo labai daug kriterijų. Visų pirma, nuo to, kokia tai aukštoji mokykla – kolegija ar universitetas. Kolegijose, žinoma, mokestis už mokslą mažesnis. Tuomet labiausiai įtakoja pasirinkta specialybė, mokslų sritis. Ne paslaptis, kad socialiniai mokslai žymiai pigesni už technologinius, o pačios brangiausios studijos yra medicinos ir odontologijos. Tiesa, naivu tikėtis, kad pasirinkta ta pati specialybė (pavyzdžiui, ekonomika) skirtinguose universitetuose kainuos tiek pat. Kainos skiriasi, jas nustato kiekviena aukštoji mokykla individualiai. Kaip jau minėjome, brangiausios studijų krytys – medicina ir odontologija. Šias specialybes ruošia Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU). Odontologijos studijos abiejuose universitetuose trunka 6 metus, vienerių studijų metų kaina VU kainuoja apie 12 000 litų, o LSMU pirmi keturi metai kainuoja po maždaug 12 300 litų, likusieji du metai dar po 15 700 litų. Taigi, paskaičiavus, VU odontologijos studijos kainuoja apie 72 000 litų , o LSMU – 80 600 litų. Sumos išties įspūdingos. Beje, pagal populiarumą pirmoje vietoje yra ekonomikos studijos. Jų metinė kaina skirtinguose Lietuvos universitetuose svyruoja nuo 3800 iki 4500 litų. Antroje vietoje – teisės studijos, kaina panaši kaip ir ekonomikos studijų.

Tuo atveju, jeigu studijuojama savo gimtajame mieste, pragyvenimo išlaidos stipriai nepajuntamos, kadangi studentas toliau gyvena kartu su tėvais. Tačiau, priešingu atveju, jeigu tenka važiuoti studijuoti į kitą miestą, išlaidos susidaro išties nemažos. Tenka nuomotis gyvenamąją vietą (butą ar bendrabutį), mokėti komunalinius mokesčius, atskirai pirkti maistą i gaminti. Taip pat nemažą dalį išlaidų sudaro transportas, kadangi kainuoja kelionės iš/į namus ir iš/ į universitetą. Apskaičiuota, kad vidutiniškai studentui svetimam mieste pragyventi mėnesiui reikia apie 600 – 900 litų (kaina svyruoja, kadangi atsižvelgiama į daug niuansų, kurie kiekvienam yra skirtingi).

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja studijos užsienyje. Abiturientai traukia studijuoti į užsienį dėl geresnės studijų kokybės, kitokių specialybių, didesnių ateities perspektyvų. Tuo atveju, kai vaikas studijuoja užsienyje, išlaidos irgi susidaro didelės, kadangi svetimoje šalyje viskas būna brangiau (pragyvenimas, maistas, transportas ir pan.), papildomai kainuoja skrydžiai iš/į svetimą šalį (nors jie ir nedažni).

Studentai gali kiek palengvinti tėvų naštą gaudami stipendijas (jos skiriamos už gerą mokymąsi) arba įsidarbindami (nebūtinai pilnu etatu). Dažnais dudentai suspėja ir dirbti ir mokytis. Dirba dažniausiai jie ne pilnu etatu, o 0,5 etato ar 0,25 etato, vakarais ar tik savaitgaliais, tačiau gauti pinigėliai palengvina gyvenimą.

Susumavus mokslo kainą, pragyvenimo išlaidas ir jas padauginus iš studijų metų (universitete iš 4, kolegijoje iš 3) gaunasi išties solidi suma. Iškyla klausimas: ar verta ir po kiek laiko mokslai atsipirks? Vieniems atsiperka greitai (5 -10 metų), kitiems lėčiau, tretiems neatsiperka iš viso, kadangi jie nedirba pagal įgytą specialybę. Todėl prieš renkantis profesiją reikia būti pilnai apsisprendus, kad tai Jūsų svajonių specialybė, kad ji bus perspektyvi ir kad atsipirks.