Finansų valdymas įmonėje

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Finansų valdymas įmonėje

Kiekvienai naujai ar jai įsivažiavusiai įmonei yra svarbu tinkamai valdyti jos finansus. Todėl daugeliui „naujų“ verslininkų, geras finansų valdymas yra svarbus uždavinys, kurį reikia išspręsti kuo geriau. Kiekvieno verslininko galvoje knibžda šie klausimai: kur gauti  pinigų, kaip juos efektyviai naudoti, kaip tinkamai išleisti? Tam, kad paskaičiuoti, kokios pinigų sumos reikės, visų pirma reikia žinoti kokį produktą (- us) planuojate įsigyti, kokia jo kaina, išanalizuoti rinką, įvertinti žaliavų kainas, šaltinius, gamybos kaštus, darbuotojų išlaikymo kaštus ir kt. Visa tai padės Jums preliminariai sužinoti reikalingą pinigų sumą.

Žmonėms yra privaloma išmanyti finansinius procesus, kadangi tai jiems padeda priimti tinkamus sprendimus, susijusius su finansais. Išmanydami finansus žmonės gali pasiekti daug asmeninės finansinės naudos: didinti procedūrų efektyvumą, gerinti procesų našumą ir pan.

Finansus galima suskirstyti į tris sritis: investicijos, verslo finansai (finansų valdymas) ir nuosavybės ir pinigų rinkos. Pakalbėkime, apie kiekvienos iš šių sričių specialistus. Kalbant apie investicijų specialistus, jie yra vertybinių popierių pardavėjai ir analitikai. Jie dirba su finansų rinkoje esančiais vertybiniais popieriais (juos analizuoja, komplektuoja ir pan.). Kalbant apie verslo finansus, ši sritis apima finansų vadybininko pareigas. Jie teikia savo paslaugas privačiose, valstybinėse, mažose, didelėse, finansinėse, nefinansinėse, siekiančiose pelno ir kitokio pobūdžio įmonėse. Finansų valdymo sritis apima ilgalaikio turto investicijų įvertinimą, pinigų srautų planavimą, paskolų išdavimą savo klientams. Na, ir pinigų rinkos specialistai dirba tokiose vietose, kaip draudimo kompanijos, komerciniai bankai, investicinės bankininkystės firmos, rinkos fondai ir pan.

Kiekvienos įmonės  finansinė būklė, veiklos rezultatai, pinigų srautai ir kita yra nusakomi finansine atsakomybe. Jai apibūdinti yra sudaromos finansinės ataskaitos, kurių pagrindinis tikslas yra gauti tikslingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, pinigų srautus bei veiklos rezultatus.  Balansas, aiškinamasis raštas, pinigų srauto ataskaita, pelno – nuostolių ataskaita ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita sudaro finansinių ataskaitų rinkinį. Finansinės ataskaitos negali būti sudarytos bet kaip. Jos turi būti sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu , tarptautiniais apskaitos standartais, verslo apskaitos standartais bei kitais teisės aktais.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.