Gaukite paskolos pasiūlymą iki 10 000Eur ↓

Investavimas į auksą

Investavimas į auksą
Investavimas į auksą

Turbūt kiekvienas iš mūsų, jau nuo vaikystės žino, kad turėti aukso – gerai. Jis jau senovėje buvo laikomas „turtu“, kuris padėdavo apsidrausti nuo blogų laikų. Visi, kurie turėjo sukaupę bent kiek aukso žinojo, badu jie tikrai nemirs. Jau senovėje jis buvo naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė. Be šios funkcijos jis jau buvo naudojamas įvairiems papuošalams gaminti (žiedams, grandinėlėms, apyrankėms, auskarams ir kt.). Jis laikomas valiutos stabilumo garantu.

Kalbant apie aukso panaudojimą, statistika labai įdomi. Net apie 52 proc. viso pasaulio aukso yra panaudojama juvelyriniams dirbiniams gaminti, 18 proc. turi centriniai bankai, 16 proc. sudaro investicinis auksas, 12 proc. priklauso pramonei ir 2 proc. jo yra neapskaityta.

Šiuo metu aukso kainos žymiai sumažėjo (lyginant su jo kainomis prieš metus), todėl tiems, kurie mąsto apie investicijas į auksą – dabar tam yra palankus metas.

Kalbant apie investiciją į auksą, reikia žinoti, kad tai ilgalaikė investicija, kurios trukmė mažiausiai – nuo 3 iki 5 metų. Vien dėl to, prieš pradedant investuoti į auksą reikia nusiteikti, kad laukti reikės ilgai ir neverta investuoti trumpesniam laikotarpiui, nei minėtasis.

Norint investuoti į auksą reikia įsigyti investicinio aukso luitą ar bent jau jo gabalėlį. Tačiau, žinokite, kad investavimui netinka juvelyriniai dirbiniai, taigi nepirkite jų šiai paskirčiai. Juvelyriniai dirbiniai netinka todėl, kad daugelio iš jų praba yra žymiai mažesnė (dažnai net dvigubai mažesnė) nei investicinio aukso, kurio praba paprastai būna 995 - 999,9. Bandydami parduoti įsigytus juvelyrinius dirbinius galite smarkiai nusivilti, kadangi jų kaina yra žymiai mažesnė nei rinkos. Tuo tarpu investicinio aukso kaina yra pati artimiausia biržos kainai ir ji priklauso nuo aukso paklausos ir pasiūlos pasaulio rinkoje. Dar vienas investavimo į juvelyrinius dirbinius minusas – tas, kad jie yra apmokestinami PVM mokesčiu. Tuo tarpu investicinis auksas apmokestinamas nėra (tačiau jis turi būti perkamas ar parduodamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje).

Taigi, nusprendėte investuoti į auksą, tačiau nežinote kokiu pavidalu geriausia jį įsigyti? Yra galimybė įsigyti arba aukso luitus (plytas), arba monetas. Matematiškai skaičiuojant, pigiau būtų  įsigyti aukso luitą (tarkim 100 g) negu monetų, kurių bendras svoris būtų 100 g, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje monetos gali įgyti numizmatinę vertę ir jas pardavus pelnas būtų ženkliai didesnis negu pardavus to paties svorio aukso luitą. Daugiausiai investuojama į 100 gramų aukso luitus ir Trojos uncijos monetas.

Mažesni aukso luitai nuo 1 gramo iki 100 gramų yra gaminami štampuojant, gamybos metu kiekvienas luitas pažymimas unikaliu numeriu. Didesnės masės aukso luitai (250 gramų, 500 gramų ir 1000 gramų) yra liejami ir taipogi žymimi unikaliu numeriu. Ir vieni, ir kiti luitai parduodami įpakavus juos į hermetišką pakuotę.

Įsigijus aukso, iškyla kitas ne ką mažiau svarbus klausimas: kur jį laikyti? Reikia apgalvoti tai, kad sužinoję apie Jūsų turimas aukso atsargas gali „pasidarbuoti“ ilgapirščiai ir į tai, kad jį sugadinti ir paveikti gali ugnis. Geriausias sprendimas – įsigytą auksą laikyti banko seife. Tai yra patogu, saugu ir nebrangu, kadangi tai paprastai kainuoja ne daugiau negu 1 proc. nuo aukso vertės per metus. Kadangi Jūsų įsigytas auksas tikriausiai neužims labai daug vietos, todėl patariama jam išsinuomoti mažiausio dydžio seifą. Jame be aukso galėsite laikyti ir kitą asmeninį turtą, pavyzdžiui, svarbius dokumentus. Daugiau apie seifų nuomą bankuose skaitykite čia: Seifų nuoma banke.

Remiantis statistika, nepaisant, kad tai saugios investicijos (lyginant, pavyzdžiui, su akcijomis) Lietuvoje į auksą investuoja nedaugelis. Lietuviai pirmenybę teikia indėliams bei investavimui į akcijas.