Gaukite paskolos pasiūlymą iki 10 000Eur ↓

Infliacija

Infliacija

Infliacija mūsų šalyje – Lietuvoje gana dažnas reiškinys, deja nedžiuginantis. Infliacija – apibrėžiama kaip nuolatinis bendras kainų lygio didėjimas, dėl kurio iššaukiamas piniginio vieneto perkamosios galios sumažėjimas. Kitaip tariant infliacija apibūdinama kaip kainų augimas ir pinigų nuvertėjimas.

Paprasčiausias infliacijos pavyzdys būtų tai, kad sausio mėnesį duonos kepalėlis kainuoja 1,60 lt, gegužės mėnesį – 1,85 lt, o tų pačių metų rugsėjo mėnesį – jau 2,10 lt už tos pačios rūšies duonos kepalėlį. Į šį pavyzdį galima įterpti ir pinigų nuvertėjimą. Sakykime, kad  rugsėjo mėnesį į parduotuvę atėjote su  1,60 lt pinigų suma tikėdamiesi, kad  nusipirksite duonos kepalėlį (kaip ir sausio mėnesį). Tačiau tenka nusivilti, kadangi kainos pakilo ir už turimą suma nebegalite įsigyti norimos prekės. Taip apibūdinamas pinigų nuvertėjimas, kadangi už tą pačią sumą galima įsigyti mažiau. Vadinasi pinigų perkamoji galia sumažėjo arba pinigai prarado vertę. 

Pagrindinės infliacijos rūšys: šliaužianti ir šuoliuojanti infliacijos. Šliaužianti yra mažiau pavojinga, ji trunka ilgai, didėjimo tempai nedideli ir pastovūs. Tuo tarpu šuoliuojanti infliacija pasižymi staigiu ir dideliu kainų kilimu, su galimybe dar didėti. Išskiriama ir dar viena infliacijos rūšis tai – hiperinfliacija. Jai esant kainos pakyla virš 50 proc. per mėnesį, o per metus gali siekti 13000 proc. Hiperinfliacija gali atsirasti dėl šalyje vykstančių politinių ir ekonominių gyvenimo pokyčių - karų, pokario laikotarpio.

Nagrinėjant vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje, matoma, kad 2008 ir 2009  metais ji buvo didžiausia per pastarajį dešimtmetį, vidutiniškai apie  11 %. Tuo tarpu 2003 metais matoma, kad infliacija buvo neigiama -1,1 %, vadinasi kainos buvo sumažėjusios ir to pasekoje šiek tiek padidėjo pinigų perkamoji galia ir šis reiškinys vadinamas defliacija (priešingas infliacijai). Remtasi Lietuvos statistikos departamento  http://www.stat.gov.lt/ duomenimis.

Infliaciją gali įtakoti daug aspektų.Tačiau pagrindinėmis infliacijos priežastimis laikomos šios: staigus kainų augimas, ko pasekoje mažėja vartojimas; padidėjęs vartojimas, kelia kainas; kai valstybės išlaidos didesnės negu pajamos (deficitinis biudžetas); kai importuojamos kažkokios rūšies prekės, o šių prekių pagrindinės žaliavos brangsta; ilgai trunkantis neigiamas mokėjimo balansas; esant ūkio recesijai (mažėjant darbo našumui auga produkcijos kaina); esant ūkio monopolizacijai arba oligoplizacijai (siekdami pelno jie gali pakelti kainas).

Atsiradusi infliacija gali sukelti neigiamų padarinių. Tai gali būti perkamosios galios kritimas, kai mažėja perkamoji galia, kartu mažėja ir rinka ir darosi sunkiau parduoti prekes. Toks sumenkęs prekių pirkimas smugdo bendrą šalies ūkį. Kitas infliacijos padarinys – indėlių nuvertėjimas. Kai šalyje vyrauja infliacija gyventojai nenori savo pinigų laikyti indėliuose, geriau juos keičia į kitos šalies valiutą (tai dar labiau didina infliaciją) arba stengiasi juos išleisti. Šalyje vyraujant infliacijai dažnai iš to pasipelno prekybininkai, jie dažnai pakelia kainas į žymiai didesnes, negu jos turėtų būti. Dėl to blogėja pragyvenimo lygis. Infliacija gali paveikti ir žmonių psichologiją, jie tampa lengviau palaužiami, bijantys savo ateities. Dėl to jie gali nutraukti savo ūkinę veiklą. 

Tačiau esant nedidelei infliacijai galima įžvelgti ir teigiamų jos padarinių. Vienas iš jų – tai besaikio pinigų kaupimo atsisakymas juos investuojant ar padedant į banką. Kita – valstybei, spausdinančiai pinigus atsiranda papildomų lėšų ppadengti išlaidoms. Esant nacionalinės valiutos kritimui šaies ūkis tampa rimtu konkurentu kitų valstybių ūkiams.