Lietuvos bankai pradėjo naudotis Eurosistemos teikiamomis skolinimosi galimybėmis

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Lietuvos bankui nuo 2015 m. pradžios tapus Eurosistemos dalimi, šalies komerciniai bankai įgijo galimybę skolintis ir valdyti likvidumą naudodamiesi Eurosistemos pinigų politikos operacijomis. Lietuvos bankas sausio 27 d. surengė vieną iš tokių operacijų, kurios metu pirmą kartą pasiskolino ir vienas iš šalyje veikiančių bankų.

„Lietuvai tapus euro zonos nare, šalies bankų sistemai atsiveria naujų galimybių valdyti likvidumą pasinaudojant Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir dalyvaujant atvirosios rinkos operacijose. Iki tol šios priemonės buvo neprieinamos dėl taikyto valiutų valdybos modelio“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Atvirosios rinkos operacijos yra viena iš pagrindinių pinigų politikos įgyvendinimo priemonių, jas paprastai inicijuoja ECB, o kiekvienoje euro zonos šalyje atlieka tos šalies nacionalinis centrinis bankas.

Sausio 27 d. vykusios pagrindinės refinansavimo operacijos metu 181 euro zonos bankas pasiskolino beveik 164 mlrd. Eur už 0,05 % bazinę palūkanų normą. Pagal galiojančius Eurosistemos reikalavimus, nurodoma tik bendra tokių operacijų apimtis, nedetalizuojant, kokie bankai ir kiek skolinosi.

Šiuo metu reguliariai yra vykdomos šios operacijos: 7 dienų trukmės pagrindinė refinansavimo operacija, kas mėnesį – ilgesnės trukmės, 3 mėn., refinansavimo operacija, kas ketvirtį – tikslinė ilgesnės trukmės refinansavimo operacija (pastarosios operacijos terminas yra 2018 m. rugsėjo 26 d.). Be šių operacijų, bankai savo nuožiūra gali naudotis ir nuolatinėmis galimybėmis, t. y. skolintis vienai nakčiai arba padėti vienos nakties indėlį centriniame banke.

Nuo metų pradžios Lietuvoje veikiantys bankai gali naudotis ir dienos paskolos galimybe, ji skirta sklandiems mokėjimams užtikrinti. Dienos paskola suteikiama įkeitus vertybinius popierius ar kitą tinkamą turtą Lietuvos bankui. Ši priemonė yra nemokama, jei paskola grąžinama iki darbo dienos pabaigos.

Šiuo metu, be reguliarių Eurosistemos pinigų politikos operacijų, vykdomos padengtų obligacijų (angl. covered bonds) ir turtu užtikrintų vertybinių popierių (angl. asset-backed securities) pirkimo programos. Kovo mėn. bus pradėta vykdyti ir plataus masto euro zonos valstybių vyriausybių ir Europos institucijų išleistų vertybinių popierių supirkimo programa. Eurosistema ketina pirkti nurodytus viešos ir privačios skolos vertybinius popierius už 60 mlrd. Eur per mėnesį iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, o prireikus ir ilgiau.

Šiomis nestandartinėmis turto pirkimo programomis siekiama vidutiniu laikotarpiu palaikyti mažesnę, bet artimą 2 % infliaciją, padidinti skatinamąjį pinigų politikos poveikį, nutraukti užsitęsusį pernelyg mažos faktinės infliacijos ir lūkesčių laikotarpį.

Šaltinis: lb.lt

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.