Lietuvos bankas finansinį turtą valdys lanksčiau ir plačiau išskaidys investicijų riziką

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą

Nuo 2015 m. eurui tapus oficialia Lietuvos valiuta ir nustojus galioti valiutų valdybos mechanizmui, reikšmingai sumažėjo poreikis nuolat turėti daug itin likvidaus finansinio turto. Atsižvelgdamas į pokyčius, Lietuvos bankas atnaujino finansinio turto valdymo politiką.

„Pakeitimai sudaro sąlygas lanksčiau investuoti Lietuvos banko finansinį turtą, labiau išskaidyti investicijų riziką ir ilguoju laikotarpiu siekti didesnės investicijų grąžos“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos banko finansinis turtas visų pirma yra skirtas Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumui užtikrinti, Lietuvos banko finansiniam nepriklausomumui užtikrinti ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau atlaikyti ekonominius bei finansinius sukrėtimus. Todėl atnaujintoje finansinio turto valdymo politikoje saugumo principas tebėra prioritetinis kitų dviejų – likvidumo ir pelningumo – principų atžvilgiu, nors likvidumo principas nebėra vienareikšmiškai svarbesnis už pelningumo siekį. Tad Lietuvos banko finansinis turtas ir toliau bus investuojamas į investicinio reitingo skolos vertybinius popierius, o investicijos išliks pakankamai likvidžios.

Be to, dar labiau sumažėjus saugiais laikomų skolos vertybinių popierių pajamingumui, plačiau išskaidoma investicijų rizika – investuojama į įvairesnių turto klasių bei regionų vertybinius popierius ir didinama nuo valiutos kurso svyravimų neapdraustų investicijų JAV doleriais dalis. Pavyzdžiui, nedidelė portfelio dalis (5 %) investuojama į JAV vyriausybės obligacijas, nedraudžiant JAV dolerio kurso rizikos, ir iki 10 proc. mažinama euro zonos vyriausybių obligacijų dalis.

Į portfelį įtrauktos ir pernai pradėtos investicijos į Kinijos vyriausybės obligacijas. Taip pat tęsiamas užpernai pradėtas laipsniškas investicijų į valdžios sektoriaus obligacijas, bendrovių obligacijas ir pasaulio bendrovių akcijas dalių didinimas iki numatytų atitinkamai 12, 8 ir 5,6 proc.

Pasak T. Garbaravičiaus, mažų palūkanų aplinkoje itin saugių ir likvidžių investicijų pajamingumas yra artimas nuliui ar net neigiamas, todėl pasiekti teigiamą investicijų grąžą artimiausiais metais bus didelis iššūkis. Trumpalaikių investavimo nuostolių rizika yra padidėjusi, ypač dėl galimo didžiąją portfelio dalį sudarančių obligacijų vertės kritimo palūkanų normų didėjimo atveju, tačiau pakeitimai turėtų pagerinti investicijų rizikos išskaidymą ir padėti padidinti investicijų grąžą ilguoju laikotarpiu.

Pažymėtina, kad eurui tapus oficialia šalies valiuta, Lietuvos banko investicijos eurais nebėra laikomos oficialiosiomis tarptautinėmis atsargomis, todėl Lietuvos banko skelbiamoje oficialiųjų tarptautinių atsargų 2015 m. sausio mėn. statistikoje matomas techninis sumažėjimas. Nuo šiol šioje statistikoje atsispindės tik užsienio valiuta ne euro zonos valstybėse investuotas finansinis turtas ir aukso atsargos.

Šaltinis: lb.lt


Naujiausi straipsniai

Finansinė neištikimybė

Nors Lietuvoje dauguma sutuoktinių ir kartu gyvenančių nesusituokusių porų veda bendrą biudžetą: bendrai moka mokesčius bei rūpinasi kitomis išlaidomis, tačiau dažnai įvyksta taip, kad imama dėl pajamų ir išlaidų nebesutarti.  Todėl pastaruoju metu neretai girdimas terminas – finansinė neištikimybė. Tačiau ką tiksliai nusako ta finansinė neištikimybė? Tai vieno partnerio nepasitenkinimas kito finansine elgsena gali skatinti finansinę neištikimybę.

Skolos greitiesiems kreditoriams

Skolos greitiesiems kreditoriams

Pastaruoju metu greitieji kreditoriai yra labai aktyvūs reklamuodami savo teikiamas paslaugas. Jų pilna visur: televizijoje, radijuje, laikraščiuose, žurnaluose, internete,  autobusų stotelėse, ant pačių autobusų ir troleibusų, įvairiuose stenduose ir t.t. Taip jie veikia žmonių pasąmonę, nes žmogus pamatęs kokios nors paskolų bendrovės reklamą pats to nenorėdamas ją užfiksuoja, norim mes to ar ne, ji lieka mūsų atmintyje.

Greitųjų kreditų pinklės

Greitųjų kreditų pinklės

Greitieji kreditai dabar yra „ant bangos“, apie juos žino ko ne kiekvienas: tiek jaunas, tiek vyresnis žmogus. Jie žmonėms „brukami“ per visur, kur tik sugalvojama: televizijoje, internete, radijuje, gatvių stenduose, ant transporto priemonių ir t.t. Žmogui gauti greitą kreditą yra labai paprasta. Tai galima padaryti užpildžius paraišką internete ar naudojantis mobiliuoju telefonu (siunčiant SMS žinutę arba skambinant).

SEPA

Bendra mokėjimų eurais erdvė, arba SEPA (angl. Single Euro Payments Area), – tai iniciatyva naudoti vienodas mokėjimo priemones atsiskaitymams eurais.

Gyventojams ir įmonėms Lietuvoje greitu laiku bus nesvarbu, ar lėšų mokėtojas (gavėjas) veikia Lietuvoje, ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje. Standartizavus mokėjimų formatus ir taisykles, įmonės ne tik galės optimizuoti vidaus procesus, bet ir turės galimybę paprasčiau pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją, taip bus užtikrinta mokėjimo paslaugų kokybė ir konkurencinga kaina.

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!