Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Pinigai per 1 dieną! Paskola iki 20,000Eur. Užpildykite paskolos formą

Gauti paskolą

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

„Spartus nekilnojamojo turto kainų augimas Švedijoje ir Norvegijoje kelia susirūpinimą kitoms regiono šalims. Krizės pamokas išmokusi Lietuva viena pirmųjų regione įdiegė priemones, kurios riboja galimybes susidaryti kainų burbulams. Šia patirtimi esame pasirengę pasidalyti ir su kaimynais“, – sako Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Skirtingai nei kitose Šiaurės ir Baltijos regiono šalyse, finansų krizė iš esmės nesulėtino būsto kainų augimo Švedijoje ir Norvegijoje – būsto kainos čia ir toliau kilo reikšmingai sparčiau nei gyventojų pajamos. Kartu didėjo ir Šiaurės šalių gyventojų įsiskolinimas, o didieji Skandinavijos bankai didino savo būsto paskolų portfelius. Šiaurės ir Baltijos regiono šalių finansų sistemos yra labai tarpusavyje susijusios, todėl disbalansai kai kuriose Skandinavijos šalyse gali turėti įtakos ir kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos, finansų sistemoms.

Susitikimo Suomijoje metu bus aptariamos galimybės mažinti kylančius disbalansus, regiono šalių NT rinkose taikant tinkamiausias priemones. Lietuvos bankas dar 2011 m. pradėjo taikyti, o pernai atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus, užkertančius kelią neatsakingam skolinimui. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai nemaža dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

Suomijoje, kuri kaip ir Lietuva yra euro zonos narė, taip pat bus dalijamasi dalyvavimo Eurosistemoje patirtimi, numatoma aptarti nacionalinių centrinių bankų veiklos efektyvumo, atskaitomybės visuomenei ir skaidrumo didinimo siekius. Lietuvos bankas yra įgyvendinęs vieną iš didžiausių reorganizacijų tarp visų ES šalių centrinių bankų ir, nuolat tobulindamas veiklos organizavimą, siekia būti tarp trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Suomijos bankas, kaip ir šios šalies viešasis sektorius, kuris yra vienas inovatyvaus valdymo pavyzdžių, jau keliolika metų veiklos efektyvumą laiko vienu iš pagrindinių savo veiklos organizavimo ir atskaitomybės visuomenei principų ir diegia atitinkamas valdymo praktiką.

Susitikime su Suomijos banko valdybos primininku Erkiu Likanenu (Erkki Liikanen) ir Suomijos banko valdybos nariais dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas, Valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė, Valdybos nariai Marius Jurgilas ir Tomas Garbaravičius.

Šaltinis: Lietuvos Bankas


Naujiausi straipsniai

Prekyba akcijų biržoje

Prekyba akcijų biržoje

Atsiranda vis daugiau žmonių besidominčių investavimu, juos vilioja galimybė papildomai uždirbti pinigų. Vienas iš investavimo būdų – prekyba akcijų biržoje. Šis būdas pradedančiuosius vilioja galimybe, per trumpą laikotarpį gauti didelį pelną, neturint didelių pinigų sumų (galima pradėti investuoti su bet kokia pinigų suma, už kurią galima nupirkti vieną akciją, tačiau rekomenduotina tai pradėti daryti turint bent 1000 litų).

Investavimo į žaliavas būdai

Investavimo į žaliavas būdai

Yra įvairių investavimo krypčių: akcijos, obligacijos, indėliai, investiciniai fondai, auksas, nekilnojamas turtas ir pan. Šiandien plačiau pakalbėsime apie investavimo į žaliavas galimybes ir būdus. Yra penki pagrindiniai investavimo į žaliavas būdai: tiesioginės investicijos, ateities sandoriai, apsikeitimo ir išankstiniai sandoriai, susietos obligacijos ir žaliavų bendrovių akcijos.

Investavimas 2014 metais

Investavimas 2014 metais

Praėję 2013 metai buvo itin sėkmingi investuotojams į akcijas. Ypatingai klestėjo išsivysčiusių šalių (tokių kaip Vokietija, Japonija) akcijos. Apžvelgiant praėjusius metus, galime aptarti keletą dalykų, visų pirma tai, kad stipriai krito aukso kaina, per 2013 metus jo kaina nukrito virš 25 proc, o akcijų grąža (investuojant į besivystančias rinkas) buvo neigiama – kiek daugiau nei -7 %. Kalbant apie kitas turto klases, žinome, kurios buvo pelningos ir kurios nuostolingos.

Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

Bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai ir reikalavimai

 

- Nuosavų lėšų reikalavimai – bankai turi tenkinti šiuos nuosavų lėšų reikalavimus:
• 4,5 % 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklį;
• 6 % 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą;
• 8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą.

Likvidumo reikalavimai – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (angl. liquidity coverage ratio – LCR) reikšmė neturi būti mažesnė nei 100 %.

Gaukite geriausią paskolos pasiūlymą!