Greitųjų kreditų pinklės

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą
Greitųjų kreditų pinklės

Greitieji kreditai dabar yra „ant bangos“, apie juos žino ko ne kiekvienas: tiek jaunas, tiek vyresnis žmogus. Jie žmonėms „brukami“ per visur, kur tik sugalvojama: televizijoje, internete, radijuje, gatvių stenduose, ant transporto priemonių ir t.t. Žmogui gauti greitą kreditą yra labai paprasta. Tai galima padaryti užpildžius paraišką internete ar naudojantis mobiliuoju telefonu (siunčiant SMS žinutę arba skambinant). Šie kreditai suteikiami Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra vyresni nei 18 metų amžiaus, yra dirbantys ir neturi skolų finansinėse institucijose.

Deja, greitųjų kreditų statistika yra ganėtinai liūdna. Su jais yra susidūręs ko ne kas 10 Lietuvos gyventojas, o tai byloja, kad žmonės nesugeba tvarkytis su uždirbamais pinigais, kad jų pakaktų iki sekančios algos. Dar liūdniau yra tai, kad vis daugiau žmonių, pasiėmusių kreditą, nebesugeba jo laiku grąžinti ir susigadina savo asmeninių mokėjimų istoriją bei įklimpsta į skolas.

Daugelis žmonių greituosius kreditorius tapatina su bankais ar kredito unijomis, kurių veikla yra licencijuojama ir prižiūrima Lietuvos banko. Tačiau tai yra netiesa. Greitieji kreditoriai toli gražu ne bankai, jų išdavimo nereglamentuoja įstatymai (kaip bankų ar kredito unijų). Siekdami suklaidinti žmones, greitieji kreditoriai dažnai savo pavadinime naudoja žodį „bankas“. Jiems paprasčiausiai taikomos bendros Civilinio kodekso nuostatos. Todėl prieš renkantis greituosius kreditus reikia gerai pagalvoti, gal geriau paskolai gauti rinktis kiek saugesnę ir patikimesnę finansinę įstaigą, pavyzdžiui, banką ar kredito uniją?

Dažnai greitųjų kreditorių sudaromos sutartyse yra labai mažų „kabliukų“, kurių žmonės tiesiog nepastebi. Pasitaiko atvejų, kad pasiskolinęs asmuo nesupranta, kokio dydžio sumą ir kada jam reikia grąžinti. Taip pat daugelis greitųjų kreditorių yra susikūrę savo taisykles dėl išankstinio kredito grąžinimo. Pagal tas taisykles klientas pinigus turi pervesti į jų sąskaitą būtent tą dieną, kai jis kreipiasi dėl grąžinimo. Tačiau, jei klientas nesuspėja to padaryti, sutartis yra „sėkmingai“ pratęsiama.

Vėluojantiems grąžinti skolą, greitieji kreditoriai pradeda skaičiuoti delspinigius, kurie tikrai nėra maži (jų dydis siekia nuo 0,2 iki 2 % už kiekvieną vėluojamą sumokėti dieną). Tokie delspinigių dydžiai pažeidžia vartotojų ekonominius interesus. Pasak Aukščiausiojo Lietuvos Teismo delspinigiai turėtų būti ne didesni nei 0,02 % už kiekvieną vėluojamą sumokėti (pradelstą) dieną.

Taigi, jei jau nusprendėte imti paskolą iš greitųjų kreditorių, būkite budrūs. Atidžiai (kelis kartus) perskaitykite paskolos sutartį, nebijokite klausti darbuotojų Jums rūpimų klausimų. Rekomenduojama išsiaiškinti: visas pinigų skolinimosi ir grąžinimo sąlygas, kiek Jums kainuos pasiskolinta suma litais, ar galėsite paskolą grąžinti anksčiau laiko ir per kiek laiko Jums bus leista tai padaryti ir pan.

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.