Šalies finansų sistemai geopolitinė įtampa tebėra svarbiausia rizika, tačiau ji slopsta

Pinigai per 1 dieną!

Gauti paskolą

Svarbiausi rizikos Lietuvos finansų sistemai šaltiniai, Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų vertinimu, tebėra susiję su geopolitine įtampa Rytuose ir užsitęsusiu mažų palūkanų normų laikotarpiu, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Tačiau naujausioje apklausoje įvardyti ir nauji, anksčiau neminėti rizikos šaltiniai.

„Rusijos ir Ukrainos konfliktas jau daugiau nei metus laikomas svarbiausiu rizikos šalies finansų sistemai šaltiniu. Tačiau, įtampai Rytuose slopstant, finansų įstaigos įvardijo ir kitus neigiamai finansų sistemą paveikti galinčius įvykius, pavyzdžiui, migrantų krizės Europoje paūmėjimą ir lėtėjantį Kinijos ekonomikos augimą“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.

Geopolitinė įtampa Rytuose ir su ja susijusių ekonominių sankcijų taikymas tebėra vertinamas kaip svarbiausia rizika, tačiau palyginti su prieš pusmetį atliktos apklausos rezultatais, tiek šios rizikos tikimybė, tiek galimas poveikis finansų sistemai vertinami kaip sumažėję. Be to, paprašytos nurodyti labiausiai tikėtiną artimiausiu metu šalies finansų sistemą neigiamai galintį paveikti svarbų įvykį, finansų įstaigos dažniausiai minėjo nebe Rusijos ir Ukrainos konfliktą, o migrantų krizės Europoje paūmėjimą, nors galimas šios krizės poveikis šalies finansų sistemai, tikėtina, būtų netiesioginis.

Tarp kitų svarbiausių rizikų apklaustos finansų įstaigos minėjo su užsitęsusiu žemų palūkanų normų laikotarpiu ir sumažėjusiais rizikos priedais finansų rinkose susijusius rizikas. Iššūkį finansų įstaigų pelningumui ilgai tebesilaikančių mažų palūkanų normų aplinkoje svarbesniu laikė apklausti bankai ir draudimo bendrovės. Kitos finansų įstaigos viena svarbiausių laikė riziką dėl staigaus rizikos priedų finansų rinkose padidėjimo. Pastarosios rizikos tikimybė, svyravimams finansų rinkose padažnėjus, reikšmingai didėjo.

Kibernetinių nusikaltimų rizika taip pat buvo įvertinta kaip viena iš svarbiausių. Svarbesne nei kitos apklaustos įstaigos ją laikė bankai – jie šią riziką išskyrė kaip vieną labiausiai tikėtinų. Kaip riziką mažinančias priemones apklaustos įstaigos įvardijo didesnes investicijas į kompiuterinių sistemų apsaugą ir didesnį valstybės įsitraukimą kuriant kibernetinio saugumo sistemą. Elektroninių finansinių operacijų saugumo stiprinimas yra ir vienas iš Lietuvos banko bei rinkos dalyvių prioritetų, o įgyvendinus naujus mokėjimų internetu saugumo reikalavimus, jau kitais metais bankų klientai bus aprūpinami saugesnėmis elektroninės atpažinties priemonėmis.

Mažiausiai rūpesčio finansų įstaigoms kelia rizika dėl paskolų ir nekilnojamojo turto kainų burbulo. Finansinį stabilumą šioje srityje sustiprino ir nuo lapkričio mėn. įsigalioję Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie atsijos pernelyg rizikingus skolinimo būstui įsigyti sandorius. Maksimalią paskolos trukmę sutrumpinus iki 30 m. ir įpareigojus bankus tikrinti paskolų gavėjų galimybes grąžinti paskolą po galimo palūkanų šuolio, mažinama gyventojų perteklinio įsiskolinimo rizika. Kartu apribojamos galimybės pūstis kainų burbulams, tokiems kaip prieš krizę, kai didelė dalis nekilnojamojo turto sandorių buvo finansuojama skolinant ir skolinantis neatsakingai.

šaltinis: lietuvos bankas

Tarpusavio skolinimo platforma. Paprasčiau nei banke

Paskolos iki 10.000 EUR

Paskolos terminas iki 60 mėnesių

Atidėk kredito įmokas iki 3 mėnesių!

paskolos iki 1400 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos iki 4000 EUR

Pirmas kreditas iki 1000 EUR iki 6 mėn. terminui NEMOKAMAI!
Nuolaida kreditui iki 65 %.

Paskolos Refinansavimas iki 6000 EUR

Paskolos iki 110% automobilio vertės

Individualios palūkanos

Galima derėtis

Pirma paskola nemokamai iki 1000 EUR  ir iki 120 dienų

Pirmas kreditas iki 6 mėn. su 0% palūkanomis.

Kreditas iki 3000 EUR

iki 35.000 EUR

Vartojimo paskola nuo 12%

Paskola su NT įkeitimu nuo 6%

Naujiausi straipsniai

Trys vartojimo kredito davėjai sumokėjo už netinkamą mokumo vertinimą Lietuvos banko skirtas baudas

UAB „Lateko lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Provident Polska S.A. filialas „Provident finansai“ sumokėjo Lietuvos banko 2016 m. kovo mėn. skirtas baudas – iš viso 25 590 Eur. Baudos buvo skirtos už netinkamą vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimą ir atsakingojo skolinimo reikalavimų pažeidimus.

2016 m. kovo mėn. Pinigų finansų įstaigų balanso apžvalga

Lietuvos banko turimų skolos vertybinių popierių, išleistų euro zonos rezidentų, suma per mėnesį padidėjo 219,9 mln., o paskolų euro zonos rezidentams suma sumažėjo 111,8 mln. Eur. Šie rodikliai mėnesio pabaigoje sudarė atitinkamai 3,7 mlrd. ir 586,2 mln. Eur. Euro zonos rezidentų indėliai Lietuvos banke per mėnesį padidėjo 1,2 mlrd. – iki 4,5 mlrd. Eur. Kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ) paskolos Lietuvos rezidentams, išskyrus PFĮ, padidėjo 374,2 mln. ir mėnesio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. Eur. Lietuvos rezidentų, išskyrus PFĮ, indėliai kitose PFĮ sumažėjo 66,6 mln. – iki 16,6 mlrd. Eur.

Lietuvos ir Suomijos bankų vadovai aptars priemones nekilnojamojo turto kainų burbulams užkardyti

Nekilnojamojo turto (NT) kainų raida Šiaurės ir Baltijos šalyse yra nevienoda, o galimi disbalansai vienoje šalyje gali turėti įtakos ir kitoms glaudžiai tarpusavyje susijusioms regiono šalių finansų sistemoms. Šį ir kitus aktualius finansinio stabilumo ir bankininkystės klausimus numatoma aptarti sausio 25 d. Helsinkyje įvyksiančiame Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų valdybų susitikime.

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal elektroninių mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Šiandien, pirmąją darbo dieną naujaisiais metais, šalies bankai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal trisdešimt keturias valstybes apimančios elektroninių mokėjimų eurais erdvės, vadinamos SEPA, reikalavimus. Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose.